Riešutų duona

„Riešutų duona“ ˗ apysaka apie dviejų
jaunų žmonių meilę pokario provincijos miestelyje. Tačiau iš šio sakinio nieko
nesužinosite apie įvykius, besimainančius prieš akis lyg kine. Ryškius, vienu
metu simpatiškus, graudžius ir juokingus personažus. Apie visą tekstą
persmelkiantį ironišką lyrizmą, leidžiantį apie rimtus dalykus kalbėti su
šypsena. Visa tai skaitytoją knygon ne įtraukia, o  tiesiog įsuka.

Tolimais 1972-aisiais, kai Lietuva dar
buvo Lietuvos Tarybų Socialistinė Respublika, Sauliaus Šaltenio rašyta apysaka
buvo literatūros įvykis, kuris kartojasi iki šiol – kiekvienu laiku ją skaitant
iš naujo. Tuo metu Šaltenis parodė neįtikėtiną gebėjimą juoktis iš santvarkos
jai pačiai to nesuvokiant ir kartu kalbėti apie visais laikais žmogų
jaudinančius dalykus – meilę, bičiulystę, nesantaiką. Galima tik pavydėti
tiems, kurie apysaką skaitys pirmąsyk, ir džiaugtis pačiam skaitant kaskart iš
naujo, nes tokia jau ta gero kūrinio magija – tolima dulkėto provincijos
miestelio meilės istorija kartu yra pasakojimas apie mus čia ir dabar, kad ir
kokio amžiaus būtume.

Pagal apysaką „Riešutų duona“ 1978 m.
sukurtas to paties pavadinimo vaidybinis filmas, laikomas pirmąja lietuviška
tragikomedija (rež. Arūnas Žebriūnas).

Knygoje spausdinami  ir keturi
Sauliaus Šaltenio apsakymai: „Amžinai žaliuojantis klevas“, „Namai iš kedro,
pašiūrė iš kiparisų“, „Atminimo cukrus“, „Drugelis medinėm kojom“.